pardožė

×pardõžė (plg. rus. пpoдaжa) sf. (2) J¹, Kp žr. pardosas: 1. Šitie runkeliai bus pardožei Lzd. Ar turi ką an pardõžės? Sn. Šiemet kopūstų bus gana dėl savęs, dar liks ir pardožei Nmn. Rugių gan bus ir dėl valgymo, ir dėl pardõžės Mlt. Sakiau, da ir pardõžei bus, ė va tau! Sdk. 2. Ir pasiliko prekėjai ir parduotojai visos pardožės Ba2Ezd13,20.